Ką naudinga žinoti apie kates

Ką naudinga žinoti apie kates
Ką naudinga žinoti apie kates. Tik pradedantiems auginti mažus pūkuotus gyvūnus – kates iškyla begalės klausimų. Maža, tai ne suaugusi, su įgūdžiais, savimi pati nepasirūpins. Todėl kačiuku ar keliais svarbu rūpintis kasdien, prižiūrėti, maitinti ir saugoti nuo įvairių organizmo bei savijautos sutrikimų. Juos mažas kačiukas gali įgauti „atsikraustęs“ į savo namus, dėl naujų šeimininkų auginimo informacijos trūkumo. Tad pagrindinė informacija apie kates yra naudinga kiekvienam pradedančiam augintojui.

Ką naudinga žinoti apie kates

Ką naudinga žinoti apie kates

Jei pūkuotas kamuoliukas jau atsidūrė Jūsų namuose, tokiu atveju ieškosite informacijos, kuri galėtų Jums padėti prižiūrėti, juo pasirūpinti kokybiškai ir efektyviai kiekviename katės nestabiliame žingsnyje.

1. Naminė katė – bene elegantiškiausia ir gražiausia plėšrūnė, nedidelio  ūgio, turinti ištįsusį liemenį ir palyginus neilgas kojas, kailis vienodai dengia visą kūną.

2.  Katės viršutiniame žandikaulyje yra 16, o apatiniame 14 nuolatinių dantų. Dantų sukandimas – tiesusis arba replių principo, kai kapliai remiasi vienas į kitą sudarydami tarsi reples. Kačiukai gimsta be dantų. Pieniniai dantys prasikala 10-30 dienų amžiaus.

3. Tinkamai prižiūrima ir šeriama katė gyvena 25-30 metų.

4. Katės priekinės galūnės turi po penkis pirštus, o ant užpakalinių galūnių katė turi po keturis pirštus. Katės pirštų nagai specifiškai įtraukiami. Ji eina remdamasi pado galvutėmis. Katė dažnai galanda nagus į medinius daiktus, o lauke – į medžius. Žymi savo egzistencijos teritoriją – gyvūno prigimtis.

5. Katės uodega judri, ji atlieka stabilizatoriaus vaidmenį šokant ar krentant. Neretai, uodega žymi susijaudinimą, sudirgimą, pyktį arba – ramybę. Svarbi katės gyvenime yra oda ir plaukų danga. Odoje baigiasi nervų galūnės, kurios organizmui perduoda visus signalus apie išorinius dirgiklius. Oda atlieka termoreguliacinę bei apsauginę funkcijas.

Naudinga pasidomėti:

Kita aptarimo dalis

6. Katei labai reikalingi jautrieji plaukai, augantys abipus nosies, nelyginant  ūsai, virš akių ir užpakalinių galūnių vidinėje pusėje. Jie padeda orientuotis aplinkoje, apeiti kliūtį tamsoje, išvengti susidūrimo su ja. Dengiamieji katės plaukai gali būti ilgi, normalaus ilgio ir tarsi pliušinis. Poplaukis trumpas ir minkštas.

7. Patelių apatinėje pilvo ir krūtinės dalyje yra susiformavę aštuoni speneliai, po keturis iš kiekvienos pusės. Jie jungiasi su pieno liaukomis. Daugiau pieno būna užpakaliniuose speneliuose.

8. Svarbus odos darinys – kačių pirštai ir letenų pagalvėlės. Pasiremdama pagalvėlėmis katė gali vaikščioti be garso. Taip pat naudinga žinoti, kad jose yra prakaito liaukos. Kai katė susijaudinusi, pagalvėlės išskiria prakaito lašelius, todėl katė bėgdama ant grindų palieka pėdsakus. Draskydama baldus, gadindama užuolaidas ar kitus namų daiktų paviršius katė žymi savo teritoriją iš pagalvėlių išsiskiriančiu feromonu. Taip ji elgiasi ne iš keršto šeimininkams, bet dėl instinkto, kuris verčia žymėti teritoriją ją saugant nuo kitų savo gentainių. Štai kodėl daugelis kačių augintojų įsigyja po vieną ar net kelias į skirtingus kambarius ar namo erdves kačių draskykles.

9. Katės virškinimo sistema prasideda burna, toliau eina ryklė, stemplė, skrandis, plonosios žarnos, storosios žarnos ir tiesioji žarna. Naminių kačių žarnynas trigubai ilgesnis už kūno ilgį. Ėsdama ir kramtydama katė naudojasi tvirtais žandikauliais su juose esančiais dantimis. Kapliais katė nuo kaulo nugraužia mėsos likučius, paima maisto gabalėlius. Iltys – svarbiausias katės ginklas medžiojant gyvą grobį. Nuo didelio mėsos gabalo mažesnius gabaliukus katė atsikanda ir susmulkina krūminiais dantimis. Ėsdama ir gerdama katė neapsieina be šiurkštaus liežuvio. Juo taip pat valo savo kailį.

Trečia dalis

10. Kvėpavimo organams priklauso nosis, ryklė, gerklos, gerklė ir plaučiai. Nosies ertmė išraizgyta kraujagyslių, tad oras  čia sušyla iki kūnui artimos temperatūros. Kvėpavimo takuose yra uoslės ir balso organai. Naudodamasi balso stygomis katė gali murkti.

11. Katės širdies masė siekia nuo 0,4 iki 0,8 proc. bendro svorio. Sulig kiekvienu dūžiu per širdį praeina trys mililitrai kraujo.

12. Pulso dažnis 100-120 tvinksnių per minutę. Pulsas sutampa su širdies plakimu. Suaugusios katės kvėpavimo dažnis – 20-30, jaunų kačiukų iki 40 judesių per minutę.

13. Normali suaugusios katės temperatūra – 38-39,50C.

14. Katė savo jausmų gama aplenkia žmogų. Katė turi šešias jutimo sistemas: lytėjimo, skonio, regėjimo, klausos, pusiausvyros ir orientacijos bei laiko pojūtį.

ZooPlius.lt